Inkontinencija

A
A
A

Diagnostika

Šlapimo nelaikymą gali sukelti įvairūs veiksniai

Tarp jų reikėtų pabrėžti šiuos:

  • gimdos padėties pasikeitimas;
  • dubens raumenų apkrovimas (nėštumas, gimdymas, antsvoris);
  • prostatos hipertrofija (vyrams);
  • menopauzė (moterims);
  • stuburo smegenų traumos;
  • išsėtinė sklerozė;
  • chroninis vidurių užkietėjimas;
  • šlapimo pūslės uždegimas;
  • diuretinių gydomųjų priemonių vartojimas ir kitų vaistų poveikis;
  • akmenys šlapimo sistemoje;
  • urogenitalinės sistemos navikai;
  • stiprūs šlapimtakio uždegimai;
  • psichikos sutrikimai ir ligos;
  • psichikos sutrikimai, sukeliantys nenorą ar baimę šlapintis;
  • senėjimas;
  • Parkinsono liga;
  • Alzheimerio liga;
  • įgimti defektai;
  • neigiamos chirurginių operacijų pasekmės;
  • insultas;

Atsiradus šlapimo nelaikymui, rekomenduojama nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju-urologu. Apsilankymo metu reikia pranešti gydytojui apie patirtas ligas, chirurgines operacijas, nupasakoti, kaip vyko gimdymai ir ar turite kitų negalavimų (ligų). Be to, reikia tiksliai nupasakoti visus nevalingo šlapimo išsiskyrimo atsitikimus, su kuo tai buvo susiję, ar jie įvyko ramioje būsenoje ar esant fizinei apkrovai, ar jautėte stiprų norą pasišlapinti, ar ne. Susipažinęs su visais požymiais, gydytojas gali nusiųsti Jus pasidaryti specialių tyrimų ir tada nustatys diagnozę.

Gydytojas, visų pirma, atliks fizinius tyrimus (urologinius ir ginekologinius), bus ištirtas šlapimas. Taip pat gali būti atlikti papildomi tyrimai ir testai, kurie padės pasirinkti optimalų gydymo metodą. Žemiau yra pateikta lentelė, kurioje nurodyti tyrimų, padedančių nustatyti tikslią paciento būklės diagnozę, tipai.

TYRIMO TIPAS TYRIMO TIKSLAS
Kraujo tyrimas Leidžia nustatyti cheminių medžiagų, nuo kurių priklauso, pvz., inkstų funkcija, kiekį.
Šlapimo tyrimas Nustato, ar šlapime yra bakterijų, eritrocitų, leukocitų, o taip pat nustato santykinį tankį ir reakciją.
Ultragarso diagnostika Inkstų, šlapimo pūslės ir kitų pilvo ertmės organų struktūros ištyrimas.
Cistoskopija Tyrimas, kurio metu į šlapimo pūslę per šlapimtakį įvedamas specialus optinis prietaisas - cistoskopas*.
*Tyrimo metu naudojamas lengvas gelio pavidalo anestetikas.
Galutinio šlapimo tūrio išmatavimas po pasituštinimo Leidžia nustatyti šlapimo kiekį šlapimo pūslėje po pasišlapinimo. Atliekamas naudojant kateterį arba taikant ultragarso diagnostiką.
Įtampos tyrimas (vadinamasis „kosulio bandymas") Nustato, ar įtampos (kosulio) metu atsiranda nevalingas šlapimo išsiskyrimas. Padeda nustatant stresinio šlapimo nelaikymo diagnozę.
Urodinaminiai tyrimai (uroflaumetrija ir cistometrija) Tyrimai, analizuojantys pasišlapinimo akto bruožus - srovės greitį šlapinimosi metu, pasišlapinimo laiką, išsiskyrusio šlapimo tūrį ir pan., tonusą ir šlapimo pūslės sienelių raumenų susitraukimo galimybes
Urografija Rentgenologiniai inkstų ir šlapimtakių tyrimai, įleidus į venas rentgenokontrastinę medžiagą, siekiant gauti duomenis apie anatominę šlapimo sistemos organų struktūrą bei funkcinę būklę.